- pakvina
- ×pakvinà (brus. пaxвiнa, l. pachwina) sf. (2) kailio, odos pakraščiai palei paslėpsnius: Iš pakvìnų padaryk irkas (juosteles) Knv. Paieškok ben šmotelį pakvìnos dėl lopinėlio Km. Šitiem kailiniam reikia daug pakvìnų (kailio lopinių) Kb. | prk.: Nebekokie čia lašiniai: pakvina, ne lašiniai (ploni, nuo pat palties krašto)! An.
Dictionary of the Lithuanian Language.